Svarbiausi
Apie mus

euras Tag

Euro įvedimas – pasikeitimai verslui

19:00 20 spalio | Rinka, Teisė
0 Komentarai

Liepos 23 d. Europos Sąjungos Taryba (toliau – ES Taryba) priėmė sprendimą dėl euro įvedimo Lietuvoje nuo 2015 metų sausio 1 d. ES Taryba minėtu sprendimu taip pat nustatė lito ir euro kursą – 3,45280. Žemiau pateikiame pagrindinių teisės aktų, skirtų euro įvedimui, bei prievolių verslui ir gyventojams, susijusių su euru, santrauką. Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymas – pagrindiniai euro įvedimo principai. 2014 m. balandžio 17 d. buvo priimtas euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymas (toliau – Euro įvedimo įstatymas), kuris įsigaliojo liepos 23-iąją, t.y. dieną, kurią ES Taryba priėmė sprendimą dėl euro įvedimo Lietuvoje 2015 m. Įstatyme yra nustatomos litų keitimo į eurus procedūros, litais išreikštų verčių perskaičiavimo ir apvalinimo taisyklės, litų išėmimo iš apyvartos tvarka, taip pat finansinių ataskaitų, mokesčių mokėjimo bei deklaravimo pritaikymas euro įvedimui. Nuo rugpjūčio 22 d. – kainų nurodymas dviem valiutomis. Viena iš pagrindinių priemonių, skirtų apsaugoti vartotojus įvedant eurą yra privalomas kainų nurodymas dviem valiutomis. Pagal Lietuvos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimą Nr. 719 „Dėl prekių ir paslaugų kainų nurodymo litais ir eurais, taip pat šiam nurodymui ir perskaičiavimui keliamų reikalavimų laikymosi priežiūros tvarkos aprašo patvirtinimo“, kainos vartotojams turės būti nurodomos dviem valiutomis (litais ir eurais) visose prekybos ir paslaugų teikimo vietose, kuriose siūloma įsigyti prekę ar paslaugą, taip pat prekių ir paslaugų reklamoje. Kainų nurodymo dviem valiutomis laikotarpis prasidės rugpjūčio 22 d. (t.y. 30 dienų po to, kai ES Taryba priėmė sprendimą dėl euro įvedimo) ir baigsis ne anksčiau kaip praėjus 6 mėnesiams po euro įvedimo dienos. Verslui galimybė prisijungti prie geros verslo praktikos, įvedant eurą, memorandumo. Geros verslo praktikos, įvedant eurą, memorandumo (toliau – Memorandumas) tikslas – kuriant abipusiu pasitikėjimu grindžiamą aplinką, apsaugoti Lietuvos vartotojų interesus, įvedant eurą, ir užtikrinti sąžiningą paslaugų bei prekių kainų perskaičiavimą. Prisijungti prie Memorandumo galima iki 2014 m. gruodžio 31 d. Prisijungę subjektai nuo prisijungimo dienos įsipareigoja privalomo kainų nurodymo litais ir eurais laikotarpiu laikytis Memorandumo principų: sąžiningumo, atsakingumo, skaidrumo, paslaugumo ir bendruomeniškumo. Prisijungimas suteiks galimybę naudotis specialiai sukurtu logotipu, skelbiančiu apie Memorandumo reikalavimų laikymąsi. 2015 m. sausio 1-15 dienomis – eurų ir litų bendros apyvartos laikotarpis. Pagal Euro įvedimo įstatymą, litas, kaip privaloma priimti mokėjimo priemonė atsiskaitant grynaisiais pinigais, bus naudojamas 15 kalendorinių dienų nuo euro įvedimo dienos, t.y. iki 2015 m. sausio 15 dienos. Šiuo laikotarpiu bus galima atsiskaityti tiek litais, tiek eurais, tačiau grąža, išskyrus tam tikrus atvejus, bus duodama tik eurais. Ūkinės operacijos šiuo laikotarpiu apskaitoje bus registruojamos eurais, neatsižvelgiant į tai, kokia valiuta – eurais ar litais – jos vykdomos. Teisė Įmonėms prievolė keisti įstatus. Akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių įstatinio kapitalo ir vertybinių popierių nominalios vertės išraiškos eurais bei įstatų keitimo įstatymo projekte numatyta, jog įmonių įstatinio kapitalo dydis bei akcijų nominali vertė turės būti išreiškiami eurais euro centų tikslumu. Dėl akcijos nominalios vertės eurais euro centų tikslumu suapvalinimo susidaręs įstatinio kapitalo dydžio pokytis bus nelaikomas įstatinio kapitalo didinimu ar mažinimu ir apskaitomas kaip bendrovės finansinių metų, kurie apima euro įvedimo dieną, pajamos (kai pokytis neigiamas) arba sąnaudos (kai pokytis teigiamas). Įvedus eurą, taip pat turės būti pakeisti įrašai vertybinių popierių sąskaitose ir akcininkų registravimo žurnaluose, kuriuose atsispindi akcijų nominalios vertės išraiška litais. Pakeisti įstatai turės būti pateikti Juridinių asmenų registrui per pereinamąjį 2 metų laikotarpį, t.y. iki 2016 m. gruodžio 31 d. Komercinių ir darbo sutarčių keisti nereikės. Įmonių sudarytos komercinės sutartys bei darbo sutartys privalomai neturės būti keičiamos. Jose nustatytos vertės litais turės būti perskaičiuojamos į eurus pagal nustatytas taisykles. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Euro įvedimo įstatymą darbo užmokestis turės būti perskaičiuojamas darbuotojo naudai, apvalinant iki euro cento. Tais atvejais, kai skaitmuo po paskutinio skaitmens, iki kurio apvalinama, yra didesnis už 0, prie paskutinio skaitmens pridedamas vienetas arba nustatomas naujas dydis, ne mažesnis už buvusį litais nustatytą dydį, perskaičiuotą į eurus. Keisis minimalūs įstatinio kapitalo dydžiai. Artėjant euro įvedimui, taip pat siekiama įtvirtinti Akcinių bendrovių įstatymo (toliau – AB įstatymas) 2 ir 40 straipsnių pakeitimus, kuriais būtų nustatyti akcinių bendrovių (AB) ir uždarų akcinių bendrovių (UAB) minimalūs įstatinio kapitalo dydžiai eurais, o taip pat nominali akcijų vertė eurais. Siūlomi pakeitimai numato UAB minimalų įstatinio kapitalo dydį ne mažesnį kaip 2,5 tūkst. eurų (šiuo metu pagal AB įstatymą – 10 tūkst. litų arba 2,896 eurų), o AB – 40 tūkst. eurų (šiuo metu – 150 tūkst. litų arba 43,443 eurų). AB įstatymo 40 str. 6 d. pakeitimuose numatoma nominalios akcijų vertės išraiška eurais euro centų tikslumu, nurodant du skaičius po kablelio. Apskaita Patvirtintas 40-asis verslo apskaitos standartas “Euro įvedimas”. Audito ir apskaitos tarnybos direktoriaus 2014 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. VAS-22 patvirtintas 40-asis verslo apskaitos standartas „Euro įvedimas". Pagrindinės standarte pateiktos nuostatos: Finansinės ataskaitos, kurių ataskaitiniai laikotarpiai baigiasi iki euro įvedimo dienos, sudaromos litais nepriklausomai nuo jų pateikimo datos. Finansinės ataskaitos, kurių paskutinė ataskaitinio laikotarpio diena yra euro įvedimo arba vėlesnė diena, sudaromos eurais. Litais išreikšti buhalterinės apskaitos duomenys ir registrai nuo euro įvedimo dienos turės būti perskaičiuojami eurais pagal neatšaukiamai nustatytą kursą. Grynųjų eurų ir litų bendros apyvartos laikotarpiu, neatsižvelgiant į tai, kokia valiuta – eurais ar litais – vykdoma ūkinė operacija, apskaitoje ji registruojama eurais. Skirtumai tarp apskaitoje eurais registruojamų ir iš litų perskaičiuotų mokamų sumų yra pripažįstami ataskaitinio laikotarpio finansinės ir investicinės veiklos pajamomis arba sąnaudomis. Mokesčių administravimas Deklaravimas – pagal mokestinį laikotarpį, mokėjimas – eurais. Po euro įvedimo dienos mokėjimai atliekami ir deklaracijos už mokestinius laikotarpius, kurie prasidės nuo euro įvedimo dienos arba prasidės iki euro įvedimo dienos, bet baigsis po jos, pildomos eurais. Tačiau tiek pirminėse, tiek patikslintose mokesčių deklaracijose po 2015 m sausio 1 d. už laikotarpius pasibaigusius iki euro įvedimo, sumos turės būti nurodomos litais. Mokesčių administratorius atliks galutinį rezultatų, pateiktų litais, konvertavimą į eurus. Nuo 2015 m. visi mokesčių mokėjimai bus atliekami eurais. Eurais bus pildomi ir prašymai grąžinti (įskaityti) mokesčių permokas (skirtumus), taip pat įforminami mokesčių administratoriaus patikrinimo aktai bei kiti sprendimai, nors ir susiję su laikotarpiais, už kuriuos deklaracijos teiktos ir apskaita vykdyta litais. Pelno mokestis. Remiantis Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų Ministerijos (toliau – VMI prie LR FM) išaiškinimais, metinėse pelno mokesčio deklaracijose piniginės vertės turės būti nurodomos ta valiuta, kuri Lietuvoje buvo teisėta mokėjimo priemone mokestinio laikotarpio, už kurį teikiama deklaracija, pabaigoje. Vadinasi, pelno mokesčio deklaracija už 2014 m. turės būti teikiama litais, o mokestis sumokamas eurais. Jei mokestiniai metai nesutampa su kalendoriniais metais, bus vadovaujamasi laikotarpio pabaigos dieną galiojusia valiuta (t.y. jei paskutinę mokestinių metų dieną oficiali valiuta Lietuvoje yra euras, pelno mokesčio deklaracija teikiama eurais). Avansinis pelno mokestis turės būti deklaruojamas viena valiuta už visą laikotarpį. Jei vienetų, kurie yra pasirinkę deklaravimą pagal praėjusių metų veiklos rezultatus, mokestiniai metai nesutampa su kalendoriniais (pavyzdžiui, jei laikotarpis prasideda 2014 m. spalio 1 d., o baigiasi 2015 m. rugsėjo 30 d.) avansinio pelno mokestis už I – III, o taip pat ir už IV ketvirtį yra deklaruojamas litais. Įmonėms pasirinkus deklaraciją teikti pagal numatomą einamųjų mokestinių metų rezultatą, avansinio pelno mokesčio deklaracijos FR0430 formoje visos I – IV ketvirčių piniginės vertės nurodomos litais (pavyzdžiui, už laikotarpį, kuris prasideda 2014 m. spalio 1 d). Visi pelno mokesčio mokėjimai nuo 2015 m. sausio 1 d. bus atliekami eurais nepaisant to, kokia valiuta buvo pateikta deklaracija. Pridėtinės vertės mokestis (PVM). PVM sąskaitos faktūros bus išrašomos tuo metu galiojančia valiuta nepriklausomai nuo to, kada suteiktos paslaugos ar patiektos prekės. Tikslinamose kreditinėse ar debetinėse sąskaitose faktūrose išrašytose nuo 2015 m. sausio 1 d. už laikotarpį iki 2014 m. gruodžio 31 d., sumos bus nurodomos eurais. Jei sąskaitos faktūros po euro įvedimo dienos bus išrašomos už tęstinį laikotarpį iki euro įvedimo, duomenys turės būti nurodomi eurais. Gaunamų ir išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registrai po euro įvedimo dienos taip pat turės būti pildomi eurais. Gyventojų pajamų mokestis (GPM). Nuo kitų metų sausio 1 d. metinės ar mėnesinės GPM deklaracijos už 2015 m. ir vėliau prasidedančius mokestinius laikotarpius turės būti teikiamos ir mokesčiai pagal jas sumokami eurais. Po euro įvedimo dienos teikiamose pirminėse ar patikslintose deklaracijose už 2014 m. ar anksčiau pasibaigusius mokestinius laikotarpius duomenys turės būti nurodyti litais....