Svarbiausi
Apie mus

Rinka

Euro įvedimas – pasikeitimai verslui

19:00 20 spalio | Rinka, Teisė
0 Komentarai

Liepos 23 d. Europos Sąjungos Taryba (toliau – ES Taryba) priėmė sprendimą dėl euro įvedimo Lietuvoje nuo 2015 metų sausio 1 d. ES Taryba minėtu sprendimu taip pat nustatė lito ir euro kursą – 3,45280. Žemiau pateikiame pagrindinių teisės aktų, skirtų euro įvedimui, bei prievolių verslui ir gyventojams, susijusių su euru, santrauką. Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymas – pagrindiniai euro įvedimo principai. 2014 m. balandžio 17 d. buvo priimtas euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymas (toliau – Euro įvedimo įstatymas), kuris įsigaliojo liepos 23-iąją, t.y. dieną, kurią ES Taryba priėmė sprendimą dėl euro įvedimo Lietuvoje 2015 m. Įstatyme yra nustatomos litų keitimo į eurus procedūros, litais išreikštų verčių perskaičiavimo ir apvalinimo taisyklės, litų išėmimo iš apyvartos tvarka, taip pat finansinių ataskaitų, mokesčių mokėjimo bei deklaravimo pritaikymas euro įvedimui. Nuo rugpjūčio 22 d. – kainų nurodymas dviem valiutomis. Viena iš pagrindinių priemonių, skirtų apsaugoti vartotojus įvedant eurą yra privalomas kainų nurodymas dviem valiutomis. Pagal Lietuvos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimą Nr. 719 „Dėl prekių ir paslaugų kainų nurodymo litais ir eurais, taip pat šiam nurodymui ir perskaičiavimui keliamų reikalavimų laikymosi priežiūros tvarkos aprašo patvirtinimo“, kainos vartotojams turės būti nurodomos dviem valiutomis (litais ir eurais) visose prekybos ir paslaugų teikimo vietose, kuriose siūloma įsigyti prekę ar paslaugą, taip pat prekių ir paslaugų reklamoje. Kainų nurodymo dviem valiutomis laikotarpis prasidės rugpjūčio 22 d. (t.y. 30 dienų po to, kai ES Taryba priėmė sprendimą dėl euro įvedimo) ir baigsis ne anksčiau kaip praėjus 6 mėnesiams po euro įvedimo dienos. Verslui galimybė prisijungti prie geros verslo praktikos, įvedant eurą, memorandumo. Geros verslo praktikos, įvedant eurą, memorandumo (toliau – Memorandumas) tikslas – kuriant abipusiu pasitikėjimu grindžiamą aplinką, apsaugoti Lietuvos vartotojų interesus, įvedant eurą, ir užtikrinti sąžiningą paslaugų bei prekių kainų perskaičiavimą. Prisijungti prie Memorandumo galima iki 2014 m. gruodžio 31 d. Prisijungę subjektai nuo prisijungimo dienos įsipareigoja privalomo kainų nurodymo litais ir eurais laikotarpiu laikytis Memorandumo principų: sąžiningumo, atsakingumo, skaidrumo, paslaugumo ir bendruomeniškumo. Prisijungimas suteiks galimybę naudotis specialiai sukurtu logotipu, skelbiančiu apie Memorandumo reikalavimų laikymąsi. 2015 m. sausio 1-15 dienomis – eurų ir litų bendros apyvartos laikotarpis. Pagal Euro įvedimo įstatymą, litas, kaip privaloma priimti mokėjimo priemonė atsiskaitant grynaisiais pinigais, bus naudojamas 15 kalendorinių dienų nuo euro įvedimo dienos, t.y. iki 2015 m. sausio 15 dienos. Šiuo laikotarpiu bus galima atsiskaityti tiek litais, tiek eurais, tačiau grąža, išskyrus tam tikrus atvejus, bus duodama tik eurais. Ūkinės operacijos šiuo laikotarpiu apskaitoje bus registruojamos eurais, neatsižvelgiant į tai, kokia valiuta – eurais ar litais – jos vykdomos. Teisė Įmonėms prievolė keisti įstatus. Akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių įstatinio kapitalo ir vertybinių popierių nominalios vertės išraiškos eurais bei įstatų keitimo įstatymo projekte numatyta, jog įmonių įstatinio kapitalo dydis bei akcijų nominali vertė turės būti išreiškiami eurais euro centų tikslumu. Dėl akcijos nominalios vertės eurais euro centų tikslumu suapvalinimo susidaręs įstatinio kapitalo dydžio pokytis bus nelaikomas įstatinio kapitalo didinimu ar mažinimu ir apskaitomas kaip bendrovės finansinių metų, kurie apima euro įvedimo dieną, pajamos (kai pokytis neigiamas) arba sąnaudos (kai pokytis teigiamas). Įvedus eurą, taip pat turės būti pakeisti įrašai vertybinių popierių sąskaitose ir akcininkų registravimo žurnaluose, kuriuose atsispindi akcijų nominalios vertės išraiška litais. Pakeisti įstatai turės būti pateikti Juridinių asmenų registrui per pereinamąjį 2 metų laikotarpį, t.y. iki 2016 m. gruodžio 31 d. Komercinių ir darbo sutarčių keisti nereikės. Įmonių sudarytos komercinės sutartys bei darbo sutartys privalomai neturės būti keičiamos. Jose nustatytos vertės litais turės būti perskaičiuojamos į eurus pagal nustatytas taisykles. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Euro įvedimo įstatymą darbo užmokestis turės būti perskaičiuojamas darbuotojo naudai, apvalinant iki euro cento. Tais atvejais, kai skaitmuo po paskutinio skaitmens, iki kurio apvalinama, yra didesnis už 0, prie paskutinio skaitmens pridedamas vienetas arba nustatomas naujas dydis, ne mažesnis už buvusį litais nustatytą dydį, perskaičiuotą į eurus. Keisis minimalūs įstatinio kapitalo dydžiai. Artėjant euro įvedimui, taip pat siekiama įtvirtinti Akcinių bendrovių įstatymo (toliau – AB įstatymas) 2 ir 40 straipsnių pakeitimus, kuriais būtų nustatyti akcinių bendrovių (AB) ir uždarų akcinių bendrovių (UAB) minimalūs įstatinio kapitalo dydžiai eurais, o taip pat nominali akcijų vertė eurais. Siūlomi pakeitimai numato UAB minimalų įstatinio kapitalo dydį ne mažesnį kaip 2,5 tūkst. eurų (šiuo metu pagal AB įstatymą – 10 tūkst. litų arba 2,896 eurų), o AB – 40 tūkst. eurų (šiuo metu – 150 tūkst. litų arba 43,443 eurų). AB įstatymo 40 str. 6 d. pakeitimuose numatoma nominalios akcijų vertės išraiška eurais euro centų tikslumu, nurodant du skaičius po kablelio. Apskaita Patvirtintas 40-asis verslo apskaitos standartas “Euro įvedimas”. Audito ir apskaitos tarnybos direktoriaus 2014 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. VAS-22 patvirtintas 40-asis verslo apskaitos standartas „Euro įvedimas". Pagrindinės standarte pateiktos nuostatos: Finansinės ataskaitos, kurių ataskaitiniai laikotarpiai baigiasi iki euro įvedimo dienos, sudaromos litais nepriklausomai nuo jų pateikimo datos. Finansinės ataskaitos, kurių paskutinė ataskaitinio laikotarpio diena yra euro įvedimo arba vėlesnė diena, sudaromos eurais. Litais išreikšti buhalterinės apskaitos duomenys ir registrai nuo euro įvedimo dienos turės būti perskaičiuojami eurais pagal neatšaukiamai nustatytą kursą. Grynųjų eurų ir litų bendros apyvartos laikotarpiu, neatsižvelgiant į tai, kokia valiuta – eurais ar litais – vykdoma ūkinė operacija, apskaitoje ji registruojama eurais. Skirtumai tarp apskaitoje eurais registruojamų ir iš litų perskaičiuotų mokamų sumų yra pripažįstami ataskaitinio laikotarpio finansinės ir investicinės veiklos pajamomis arba sąnaudomis. Mokesčių administravimas Deklaravimas – pagal mokestinį laikotarpį, mokėjimas – eurais. Po euro įvedimo dienos mokėjimai atliekami ir deklaracijos už mokestinius laikotarpius, kurie prasidės nuo euro įvedimo dienos arba prasidės iki euro įvedimo dienos, bet baigsis po jos, pildomos eurais. Tačiau tiek pirminėse, tiek patikslintose mokesčių deklaracijose po 2015 m sausio 1 d. už laikotarpius pasibaigusius iki euro įvedimo, sumos turės būti nurodomos litais. Mokesčių administratorius atliks galutinį rezultatų, pateiktų litais, konvertavimą į eurus. Nuo 2015 m. visi mokesčių mokėjimai bus atliekami eurais. Eurais bus pildomi ir prašymai grąžinti (įskaityti) mokesčių permokas (skirtumus), taip pat įforminami mokesčių administratoriaus patikrinimo aktai bei kiti sprendimai, nors ir susiję su laikotarpiais, už kuriuos deklaracijos teiktos ir apskaita vykdyta litais. Pelno mokestis. Remiantis Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų Ministerijos (toliau – VMI prie LR FM) išaiškinimais, metinėse pelno mokesčio deklaracijose piniginės vertės turės būti nurodomos ta valiuta, kuri Lietuvoje buvo teisėta mokėjimo priemone mokestinio laikotarpio, už kurį teikiama deklaracija, pabaigoje. Vadinasi, pelno mokesčio deklaracija už 2014 m. turės būti teikiama litais, o mokestis sumokamas eurais. Jei mokestiniai metai nesutampa su kalendoriniais metais, bus vadovaujamasi laikotarpio pabaigos dieną galiojusia valiuta (t.y. jei paskutinę mokestinių metų dieną oficiali valiuta Lietuvoje yra euras, pelno mokesčio deklaracija teikiama eurais). Avansinis pelno mokestis turės būti deklaruojamas viena valiuta už visą laikotarpį. Jei vienetų, kurie yra pasirinkę deklaravimą pagal praėjusių metų veiklos rezultatus, mokestiniai metai nesutampa su kalendoriniais (pavyzdžiui, jei laikotarpis prasideda 2014 m. spalio 1 d., o baigiasi 2015 m. rugsėjo 30 d.) avansinio pelno mokestis už I – III, o taip pat ir už IV ketvirtį yra deklaruojamas litais. Įmonėms pasirinkus deklaraciją teikti pagal numatomą einamųjų mokestinių metų rezultatą, avansinio pelno mokesčio deklaracijos FR0430 formoje visos I – IV ketvirčių piniginės vertės nurodomos litais (pavyzdžiui, už laikotarpį, kuris prasideda 2014 m. spalio 1 d). Visi pelno mokesčio mokėjimai nuo 2015 m. sausio 1 d. bus atliekami eurais nepaisant to, kokia valiuta buvo pateikta deklaracija. Pridėtinės vertės mokestis (PVM). PVM sąskaitos faktūros bus išrašomos tuo metu galiojančia valiuta nepriklausomai nuo to, kada suteiktos paslaugos ar patiektos prekės. Tikslinamose kreditinėse ar debetinėse sąskaitose faktūrose išrašytose nuo 2015 m. sausio 1 d. už laikotarpį iki 2014 m. gruodžio 31 d., sumos bus nurodomos eurais. Jei sąskaitos faktūros po euro įvedimo dienos bus išrašomos už tęstinį laikotarpį iki euro įvedimo, duomenys turės būti nurodomi eurais. Gaunamų ir išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registrai po euro įvedimo dienos taip pat turės būti pildomi eurais. Gyventojų pajamų mokestis (GPM). Nuo kitų metų sausio 1 d. metinės ar mėnesinės GPM deklaracijos už 2015 m. ir vėliau prasidedančius mokestinius laikotarpius turės būti teikiamos ir mokesčiai pagal jas sumokami eurais. Po euro įvedimo dienos teikiamose pirminėse ar patikslintose deklaracijose už 2014 m. ar anksčiau pasibaigusius mokestinius laikotarpius duomenys turės būti nurodyti litais....

qode interactive strata

Audito milžinėms – apynasris

18:30 01 kovo | Rinka
0 Komentarai

Briuselis ir Vašingtonas nusitaikė į rekordines didžiųjų audito bendrovių „PwC“, „Deloitte“, KPMG ir EY (buvusi „Ernst & Young“) apyvartas. Europos Sąjunga auditoriams neleidžia konsultuoti, siekdama iš didžiųjų atimti rinką ir padalinti mažiesiems. Jungtinės Valstijos neleidžia audituoti, nes ketvertas laikosi ne JAV, o Kinijos įstatymų. Vakar didžiųjų audito kompanijų antrinės bendrovės Kinijoje apskundė Jungtinių Valstijų sprendimą pusę metų neleisti joms dirbti su JAV veikiančiomis Kinijos įmonėmis. Nuobaudų amerikiečių rinkos prižiūrėtojai ėmėsi, kai auditoriai atsisakė jiems įteikti savo klientų – Kinijos bendrovių, valstijose įtariamų sukčiavimu – audito popierius. Tuo metu Europos Sąjunga planuoja įvesti reikalavimus bendrovėms keisti auditorius, taip tikėdamasi paskatinti konkurenciją – apie tai jau rašė VŽ. Sausį Europos Parlamento Teisės komitetas patvirtino rezoliuciją, kurią tikimasi priimti pavasarį. Sektoriaus atstovai gąsdina, kad reformos Europos verslininkams atsieis papildomus 16 mlrd. EUR. „Pirmą sykį regime, kad diskusijose dėl politinių sprendimų kontrolė slysta auditoriams iš rankų, – „The Financial Times“ komentuoja Iainas Richardsas, „Threadneedle Investments“ valdymo ir atsakingo investavimo vadovas Londone. – Finansų krizė iš tiesų sustiprino jau seniai girdimą susirūpinimą dėl audito kokybės ir apskritai rinkos.“ Tiesa, didžiuoju ketvertu vadinamų auditorių finansai kol kas nerodo, kad jiems kas trukdytų. Pernai visų keturių kompanijų pardavimai augo nuo 110,2 mlrd. USD iki 113,8 mlrd. USD, o darbuotojų skaičius beveik pasiekė 750.000. „PwC“, „Deloitte“, KPMG ir EY, kaip ir prieš 5 metus, užima 67% pasaulinės apskaitos rinkos. Vidutiniams žaidėjams, tokiems kaip „Grant Thornton“ ar BDO, lieka 33%, skaičiuoja „International Accounting Bulletin“. Tarp dviejų ugnių Kaip pastebi „The Wall Street Journal“, Kinijos ir JAV nesutarimai – dėl pastarųjų vykdomos daugiau nei 130 Kinijos kompanijų patikros – iš didžiųjų auditorių gali atimti vieną perspektyviausių rinkų. JAV vertybinių popierių ir biržos komisija iš auditorių pareikalavo šių Kinijos kompanijų duomenų, mat jų apskaita ar skaidrumas kelia klausimų. Kompanijų akcijos kotiruojamos JAV biržose, tačiau jas audituoja Kinijoje įsikūrę didžiojo ketverto padaliniai. Auditoriai gynėsi, kad dokumentų išduoti negali, nes Kinijos įstatymai tai vertina kaip valstybinės paslapties atskleidimą, tokiu atveju juos nubaustų patys kinai. Tačiau JAV vertybinių popierių ir biržos komisijos teisėjas vis tiek nutarė uždrausti bendrovėms pusmetį atlikti JAV biržose kotiruojamų Kinijos bendrovių auditą. Trečiadienį ketvertas teisėjo sprendimą apskundė tai pačiai JAV vertybinių popierių ir biržos komisijai. Jis pabrėžė, kad neseniai JAV ir Kinijos pareigūnai susitarė ir tam tikrus dokumentus amerikiečiai gavo. Tačiau ne visus. Šiuo metu draudimas dar neįsigaliojęs ir komisija svarstys skundą, vėliau dar bus galima jos sprendimą skųsti teismui. Vienas komisijos padalinių savo ruožtu siūlo ne panaikinti, o dar praplėsti draudimą ar net visam laikui uždrausti didžiųjų auditorių padaliniams Kinijoje teikti paslaugas JAV dirbančiam kinų verslui. Pasak Paulo Gilliso, apskaitos eksperto ir Pekino universiteto profesoriaus, auditoriai atsidūrė nesaugioje padėtyje tarp Kinijos ir JAV, besiaiškinančių, kurios įstatymai yra viršesni, ir kur. „Tai pakankamai rimta. Juos taip pat jau puola Kinija, ieškanti, kaip pagelbėti savo apskaitos bendrovėms“, – „The Financial Times“ kalba p. Gillisas. Jis prognozuoja, kad konkurencinės sąlygos didiesiems per ateinančius metus taps vis sudėtingesnės. Ribos konsultavimą Kol bendrovės bando išsisukti iš nepatogios padėties JAV, Europoje dėliojami paskutiniai taškai audito reformoje, kuria siekiama priversti verslą dažniau keisti auditorius ir samdyti skirtingas bendroves konsultacijoms. Pagal dabartinius planus, biržose kotiruojamos ES bendrovės ir didžiosios finansų grupės turės keisti audito įmones kas 10 metų. Jei paslaugoms įsigyti bus skelbiamas viešasis pirkimas, terminas pratęsiamas dar 10 metų, o jei bendrovė dalyvauja ne viena – tai ir 14. Šalys galės turėti ir griežtesnių rotacijos reikalavimų, todėl tarptautinėms kompanijoms, turinčioms padalinių įvairiose ES šalyse, padėtis gali dar labiau komplikuotis. Taisyklėmis taip pat siekiama sumažinti auditorių apetitą konsultavimui – auditą atliekanti bendrovė negalės teikti ir kitų paslaugų, tokių kaip mokesčių konsultavimas, kurios susijusios su kompanijos finansais. Be to, numatyta maksimali atlygio už audito klientams teikiamas ne audito paslaugas riba – 70% nuo vidutinio atlygio už auditą per 3 metus. Be to, siūloma uždrausti tokias sutarčių sąlygas, kuriose numatyta, kad auditą gali atlikti tik viena iš didžiojo ketverto, rašo „EU Observer“. Sprendimas dėl konsultavimo gali būti labai nemalonus auditoriams – per penkerius metus didžiųjų pajamos iš audito sumažėjo 5 mlrd. USD, tačiau iš konsultavimo bendrovės uždirbo 16,1 mlrd. USD daugiau. „PwC“ pernai pranešė, kad perka verslo konsultantus „Booz & Co“, kurių apyvarta siekia 1,4 mlrd. USD, o „Delloite“ įsigijo visą eilę bendrovių, veikiančių strateginio konsultavimo, investicijų bankininkystės, programinės įrangos ir socialinių medijų srityse. EY taip pat pernai nusipirko vieną konsultacijų bendrovę – „Greenwich Consulting“, dėlioja „The Financial Times“. Svarbu ir lietuviams VŽ jau rašyta, kad dauguma siūlymų, dėl kurių susitarė ES, Lietuvoje jau galioja – auditorius negali teikti audituojamai įmonei įvairių paslaugų – turto ir verslo vertinimo, buhalterinės apskaitos tvarkymo ir finansinių ataskaitų sudarymo, akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių reorganizavimo sąlygų vertinimo, vidaus audito paslaugų. Tačiau yra ir vietų, kur tvarka gali būti sugriežtinta – pavyzdžiui, jau minėtas audituojamos bendrovės konsultavimas mokesčių klausimais Lietuvoje šiuo metu leistinas. Pagal Lietuvos Audito įstatymą, tam pačiam auditoriui draudžiama atlikti tos pačios įmonės auditą ilgiau kaip 7 iš eilės finansinius metus, o jeigu yra audituojama viešojo intereso įmonė, – ilgiau kaip 5 metus iš eilės. Pasibaigus nurodytam laikotarpiui, auditorius ne mažiau kaip 2 metus negali atlikti tos įmonės audito. Tačiau tai galioja tik konkretiems partneriams, o ne įmonėms, kaip numato siūloma ES tvarka. Jurgita Kirvaitienė, Lietuvos audito rūmų prezidentė, VŽ kalba, kad šiuo metu sunku įvertinti, kokios įtakos Lietuvoje turės naujas ES reglamentavimas. Kadangi šalims narėms yra palikta laisvės įgyvendinant direktyvą, dėl 21 punkto Lietuva gali nutarti, griežčiau ar švelniau reglamentuoti auditą. „Pasikeitimų esmė – įvedama įmonių rotacija, bet tik viešojo intereso įmonėms – partnerių rotacija buvo taikoma visoms. Taip pat įvedami ne audito paslaugų teikimo apribojimai. Kai kurie Lietuvoje jau veikia, kai kurie bus nauji, bet konkrečiai priklausys nuo valstybės narės“, – dėsto p. Kriščiūnienė. Anot jos, konsultacinių paslaugų teikimas bus apribotas labiau, nei dabar, tačiau nebus visiškai uždraustas. Šie pakeitimai galioja vadinamosioms viešojo intereso įmonėms – akcinėms bendrovėms, kurių akcijomis prekiaujama biržoje, bankams, kredito unijoms, finansų maklerio įmonėms, draudimo bendrovėms, biržai ir depozitoriumui, investiciniams fondams. „Įtakos bus. Dabar ją tiksliai įvertinti yra sudėtinga, bet poveikis Lietuvos auditui bus greičiausiai netgi didesnis, nei visi įsivaizduoja“, – vertina Kristina Kriščiūnaitė, UAB „PricewaterhouseCoopers“ vadovaujančioji partnerė. Popierinis tigras EY bendrijos pasiūlymus yra apibrėžusi kaip „blogą žinią investuotojams, blogą žinią verslui bei darbuotojams ir blogą žinią Europos ir pasaulio ekonomikai“. Tačiau pasigirsta balsų, kad reforma, keliaudama Briuselio koridoriais, liko tik popierinė, neturėsianti realios įtakos didiesiems auditoriams. Pavyzdžiui, Europos Komisija buvo siūliusi, kad auditoriai negalėtų teikti paslaugų tai pačiai bendrovei ilgiau, nei 6 metus, o po to dar 4 net negalėtų dalyvauti konkurse. Be to, ketvertas niekada nedemonstravo didelės tarpusavio konkurencijos – kompanijos, tiesa, ne Lietuvoje, dažnai dirba kartu ar samdo viena kitą. Ispanijos centrinis bankas neseniai buvo už beveik 20 mln. EUR nusamdęs visas keturias kompanijas, kad jos įvertintų šalies bankų būklę. Svenas Giegoldas, Vokietijos žaliųjų atstovas EP, „EU Observer“ kalba, kad pasiūlymas jau iš pat pradžių buvo silpnas, tačiau dabar liko beveik bevertis. „Didysis ketvertas ir toliau dominuos rinkoje. Po šio pralaimėjimo, Komisijos konkurencijos direktoratas turėtų pradėti veikti prieš šią oligopoliją, taigi, kovos laukas atkeliauja į komisaro Joaquino Almunijos rankas“, – sako p. Giegoldas. „ES institucijose jau dešimtmetį kalbama apie ketverto monopolijos išardymą, ir štai ko jie pasiekė – taisyklių, kurios leidžia kompanijoms samdyti tą patį auditorių 24 metus“, – kalba Kennethas Haaras, lobizmo priežiūros grupės „Corporative Europe Observatory“ atstovas. Josephas Gerakas, Čikagos universiteto Bootho verslo mokyklos apskaitos profesorius, „The Financial Times“ pažymi, jog rotacija rinkos nepakeis: „Praktiškai tai tiesiog reiškia, kad klientas rinksis iš trijų, o ne iš keturių.“ Tomas McDonnellas, Airijos „Tasc“ instituto ekspertas, „EU Obersver“ teigia, jog auditoriai reikšmingai prisidėjo prie Airijos bankų krizės, tačiau nepatyrė jokių pasekmių. „Tikra reforma reikštų, kad auditoriai taptų atskaitingi už savo klaidas, dėl jų patirtų atitinkamų nuobaudų“, – aiškina p. McDonnellas. Rinkos perbraižymas Tomas Rodenhauseris, „Kennedy Consulting Research & Advisory“ vadovas, teigia, kad didžiojo ketverto verslas apskritai tampa vis sudėtingesnis ir sunkiau suvaldomas, tačiau reguliuotojai įvairiose šalyse vargu ar pasieks reikšmingų rinkos pokyčių. Veikiau šie kils pačiose bendrovėse – pavyzdžiui, konsultantai gali nutarti išsiskirti su auditoriais. „Ir šiandien, ir anksčiau jiems buvo kuriamos kliūtys. Jie priima smūgį, nusipurto dulkes, ir dirba toliau“, – pasakoja p. Rodenhauseris. Pasak p. Kriščiūnaitės, nepaisant įvairių bandymų juos sutramdyti, didiesiems auditoriams pozicijas išlaikyti pavyks iš dalies vien dėl to, kad jie yra dideli. „Didžiojo ketverto žmonės yra labai kvalifikuoti, daug skiriama mokymams ir investicijoms į darbuotojus. Klientai, rinkdamiesi tiek auditorius, tiek konsultantus, žiūrės į paslaugų kokybę, taip pat – į tinklo platumą. Įmonėms svarbu pasiekti konsultantą ar auditorių visose valstybėse, kuriose jos dirba“, – aiškina p. Kriščiūnaitė....